snige

snige
красться

Dansk-Russisk Ordbog. 2015.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Смотреть что такое "snige" в других словарях:

  • snige — sni|ge vb., r, sneg, sneget; snige sig bort; der har sneget sig en fejl ind i regnskabet …   Dansk ordbog

  • snigenti — snigenti, ẽna, ẽno NdŽ, Dgl žr. snigelioti: Snigẽna ir snigẽna po truputį. Kad pasnigtų gerai, tai nors kelią padarytų Užp …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Laks — 1. Laksen er en fisk der lever i elve, åer og havet. Den gyder i elve hvor hannen svømmer ind foran hunnen og vifter med halen, og på den måde vifter den et hul frem i bunden hvor hunnen lægger sine æg. Den står og svajer mod strømmen og venter… …   Danske encyklopædi

  • Sneak — (sn[=e]k), v. i. [imp. & p. p. {Sneaked} (sn[=e]kt); p. pr. & vb. n. {Sneaking}.] [OE. sniken, AS. sn[=i]can to creep; akin to Dan. snige sig; cf. Icel. sn[=i]kja to hanker after.] 1. To creep or steal (away or about) privately; to come or go… …   The Collaborative International Dictionary of English

  • Sneaked — Sneak Sneak (sn[=e]k), v. i. [imp. & p. p. {Sneaked} (sn[=e]kt); p. pr. & vb. n. {Sneaking}.] [OE. sniken, AS. sn[=i]can to creep; akin to Dan. snige sig; cf. Icel. sn[=i]kja to hanker after.] 1. To creep or steal (away or about) privately; to… …   The Collaborative International Dictionary of English

  • Sneaking — Sneak Sneak (sn[=e]k), v. i. [imp. & p. p. {Sneaked} (sn[=e]kt); p. pr. & vb. n. {Sneaking}.] [OE. sniken, AS. sn[=i]can to creep; akin to Dan. snige sig; cf. Icel. sn[=i]kja to hanker after.] 1. To creep or steal (away or about) privately; to… …   The Collaborative International Dictionary of English

  • Schney — Stadt Lichtenfels Koordinaten: 50° 1 …   Deutsch Wikipedia

  • Sahara — er en ørken i Afrika. Det er verdens største ørken. Navnet Sahara kommer fra det arabiske ord Sahhra som betyder ørken. Dagtemperaturen i Sahara kan snige sig op på 57 grader, hvorimod nattemperaturen ofte er under frysepunktet …   Danske encyklopædi

  • apstoti — 1. tr. Q262, SD203, R, MŽ, Sut, N, K, M, Š, LL116, Rtr, Ser, NdŽ, Krž, Slm, Kp, Klt, Žln aplink sustojus, apsupti, apspisti: Žmonės jį ratu apstojo DŽ1. Apstojo iš visų pusių ir neleidžia žodžio pasakyt Jnš. Visi apstojo mane ir pradėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parsikasti — parsikàsti, parsìkasa, parsìkasė 1. įsirausti: Vištos, dabar smėlin parsikasusios, guli ant šono Vaižg. 2. prk. privargti, ką sunkiai dirbant: Šiandien parsikasiau, bepjaudamas šieną Gž. 3. prk. sunkiai parsiirti, pareiti, parvažiuoti: Jau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • stoti — stoti, ja, jo K, Š, KŽ, stõti K 1. intr. Sut, N, M, LL238, Rtr, DŽ keltis (sėdėjus, gulėjus), remiantis kojomis, užimti vertikalią padėtį: Tu čia stok ir stovėk J. Stok didutis, auk gražutis (pasakoma imančiam jau stiebtis, jau kiek pastovinčiam …   Dictionary of the Lithuanian Language


Поделиться ссылкой на выделенное

Прямая ссылка:
Нажмите правой клавишей мыши и выберите «Копировать ссылку»